2009 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

Something stupid, like I love you...

Kol dar neužsivedžiau:
Digma, ačiū už dieną. Labai miela su tavim vaikščioti, net jei tik šiaip stumiam laiką. Gera kalbėti, kad mylim savo miestą. DĖKUI.


Pastarąją savaitę sirgau. Gulėjau lovoj keiksnodama gripą ir galvojau, kad numirsiu iš nuobodulio. Patikėkit tikrai nieko smagaus sirgti, tuolab per gimtadienį. Dėkui Dievui, maniškis buvo penktadienį, taigi buvau bent pusiau sveika :)
Keista, bet kažkaip nejaučiu didelio noro švęsti savo gimtadienį. Tai netgi nėra man labai smagi šventė. Kodėl? Nes gimtadienį švenčiu ne aš. Švenčia mano kaimynai, giminės, mano šeima, bet ne aš... Graudus vaizdas pas mane buvo penktadienį, kai atėjo šeimos draugai ir, spėkit kas šventė? Jie... Aš tame procese nedalyvauju :D
Šiaip ar taip, kiekvienas gimtadienis atneša kažką naujo ir gero į mano širdį. Šis irgi nepraėjo nepastebėtas. Labai miela gauti kažką nuoširdaus iš draugų. Gauti dovanų ką nors originalaus, paprasto, bet iš širdies. Tokios dovanos yra pačios brangiausios man, šį gimtadienį jų buvo neįprastai daug, tad dėkui tiems, kas manęs neužmiršo <3.
Apskritai jaučiu pareigą mane sveikinusiems žmonėms pasakyti dėkui. Už tai, kad privertėt mane nusišypsoti, už tai kad pašviesinot pasaulio spalvas. Tiesiog už tai, kad esat. Ačiū už tai, kad žinau, jog visoje Lietuvoje, kiekvienoje jos pusėje yra žmogus, kuris man yra brangus, kuris visada padės. Ačiū už tai, kad atsiradot mano gyvenime.
Dabar, kai jau esu oficialiai sveika, iki pilnos laimės man trūksta tik poros dalykų (vieną paliksiu paslaptyje :) vienas iš jų yra sniegas. Būtų labai gaila, jei Kalėdos būtų be sniego, tad labai viliuosi, kad patiks.
Smagios, karantininės savaitės!
D.







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą