Remember

Pavadinimą šitam blogui parašiau bet kokį. Kas dabar ant liežuvio, pastarosiomis dienomis man ant liežuvio Emilie Autumn - remember.mp3 tai toks ir blogo pavadinimas.

Bet čia ne apie tai. Net nežinau apie ką turėtų būti šis blogas. Turbūt apie viską.

Taigi..

Naujieji metai.

Nepaprasti. Kitoks žodis turbūt nebūtų toks tinkamas. Mano, ar greičiau, Mūsų naujieji buvo nepaprasti. Turbūt vieni geriausių iš visų 17 naujųjų ir tai greičiausiai į gerą.

Požiūris.

Nepasikeitė. Liko tas pats nepaprastas noras šviesti, mylėti. Krūtinėje pulsuoja ta pati milžiniška širdis, galinti sutalpinti savyje visą pasaulį. Aš ir toliau myliu gyvenimą. Myliu kiekvieną lietaus lašą, myliu kiekvieną medį ir žolelę, myliu žmones. Lygiai taip pat ir dar stipriau myliu muziką ir mano širdyje dar liko ištisi laukai vietos kam nors mylėti.

Emocijos.

Nekintantis noras rūpintis visais. Tas pats gebėjimas verkti su kitais ir džiaugtis kitų laime labiau nei savo. Tas pats sugebėjimas džiaugtis viskuo: nuo saulės spindulio iki iškritusios snaigės, netgi tada kai beprotiškai norisi verkti (o taip būna dažniau nei aš norėčiau). Tai palaiko mane gyvą.

Norai.

Neišsipildę. Kaip visada. Niekada nepraradau vilties, bet jau seniai susitaikiau su tuo, kad daugybė mano norų niekuomet neišsipildys, dažnai netgi dėl mano kaltės. Niekada nenorėjau griauti kitų gyvenimo tad kad pagerinčiau savo, bet kartais kad išsipildytų mano norai kažkam tektų kentėti, o to aš sau neleisiu. Ir vis dėlto mano didžiausias ir paprasčiausiai įgyvendinamas noras neišsipildė, o aš pati jo išpildyti negaliu...

Draugai.

Mano gyvenimo šviesuliai. Turbūt. Kartais nebežinau ką vadinti draugu, o kas man yra tik pašalaitis.

Pasaka.

Pasaka, kurioje aš gyvenu sulig kiekvienais metais tamsėja ir aš jau baigiu pritrūkti baltų dažų jai pašviesinti.

Baimės.

Aš bijau. Labai labai bijau, kad mano vidus numirs taip niekam ir nespėjus pamatyti, kad mirštu.

Bet aš ir toliau šypsausi, o kol šypsena bus mano veide tol saulės spinduliai pasieks mano pasakos žemę ir visai nesvarbu, kad mano pasakos dangų gaubia stori kamuoliniai debesys.

D.