Something stupid, like I love you...

Kol dar neužsivedžiau:

Digma, ačiū už dieną. Labai miela su tavim vaikščioti, net jei tik šiaip stumiam laiką. Gera kalbėti, kad mylim savo miestą. DĖKUI.

Pastarąją savaitę sirgau. Gulėjau lovoj keiksnodama gripą ir galvojau, kad numirsiu iš nuobodulio. Patikėkit tikrai nieko smagaus sirgti, tuolab per gimtadienį. Dėkui Dievui, maniškis buvo penktadienį, taigi buvau bent pusiau sveika :)

Keista, bet kažkaip nejaučiu didelio noro švęsti savo gimtadienį. Tai netgi nėra man labai smagi šventė. Kodėl? Nes gimtadienį švenčiu ne aš. Švenčia mano kaimynai, giminės, mano šeima, bet ne aš... Graudus vaizdas pas mane buvo penktadienį, kai atėjo šeimos draugai ir, spėkit kas šventė? Jie... Aš tame procese nedalyvauju :D
Šiaip ar taip, kiekvienas gimtadienis atneša kažką naujo ir gero į mano širdį. Šis irgi nepraėjo nepastebėtas. Labai miela gauti kažką nuoširdaus iš draugų. Gauti dovanų ką nors originalaus, paprasto, bet iš širdies. Tokios dovanos yra pačios brangiausios man, šį gimtadienį jų buvo neįprastai daug, tad dėkui tiems, kas manęs neužmiršo <3.

Apskritai jaučiu pareigą mane sveikinusiems žmonėms pasakyti dėkui. Už tai, kad privertėt mane nusišypsoti, už tai kad pašviesinot pasaulio spalvas. Tiesiog už tai, kad esat. Ačiū už tai, kad žinau, jog visoje Lietuvoje, kiekvienoje jos pusėje yra žmogus, kuris man yra brangus, kuris visada padės. Ačiū už tai, kad atsiradot mano gyvenime.

Dabar, kai jau esu oficialiai sveika, iki pilnos laimės man trūksta tik poros dalykų (vieną paliksiu paslaptyje :) vienas iš jų yra sniegas. Būtų labai gaila, jei Kalėdos būtų be sniego, tad labai viliuosi, kad patiks.

Smagios, karantininės savaitės!

D.

Tau sudie tariu

Šiandien taip trumpai. Tiesiog noriu parašyti vienos dainos žodžius.

Tai yra seno (1964 metų) prancūzų muzikinio filmo "Šerbūro Lietsargiai" ("Les parapluies de Cherbourg") garso takelio žodžiai, išversti į lietuvių kalbą. Man jie nuostabūs, o melodija tokia švelni... Kai lyja lietus aš niūniuoju šitą melodiją. ji tokia svajinga ir lengva, nepaprastai miela mano širdžiai.

Tau sudie tariu

Tau sudie tariu, priimk laukų gėles.

Gero kelio, Mielas, tik nenusigręžk.

Prisimink sunkioj dienoj mūs svajones...

Prisimink, prašau, lauksiu aš tavęs.

Tau sudie tariu, priimk laukų gėles,

Gero kelio ,Mielas, tik nenusigręžk,

Ilgesy skaidriam sugrįši pas mane,

Prisimink, prašau, lauksiu aš tavęs...

Slinks iš lėto dienos užburtam rate,

Rudeninį vėją pasitiks šalna,

Iš prisiminimų vėl sugrįš diena,

Kai mes buvome drauge...

Tau sudie tariu, priimk laukų gėles,

Gero kelio, Mielas, tik nenusigręžk.

Prisimink sunkioj dienoj mūs svajones,

Prisimink, prašau, lauksiu aš tavęs...

Points

* Man reikia sniego. Gyvybiškai reikia sniego. Niūruma už lango nuotaikos tikrai nepakelia. Trūksta šviesos. Lietus gražia širdį. Aš noriu pajusti žiemą, matyti pusnis, apmėtyti ką nors, o dabar galiu nebėnt apdrabstyti ką nors purvu. na, galbūt tai irgi būtų juokinga... Man.

* Reikia miego. Labai labai reikia miego. Be sapnų, tiesiog paprasto miego. Mano vaizduotė per daug įsišėlusi. Sapnuoju daaaug spalvotų ir ryškių sapnų, bet tai vyksta gero poilsio kaina. Trūksta laiko išsimiegoti.

* Noriu šokti. ir šokti ne su bet kuo. Noriu iš tiesų šokti, o ne tampyti dvimetrinį berną, kuris juda tarsi su medinėmis kojomis ir užkimštomis ausimis. Noriu, kad mane vestų mano partneris, o ne aš tampyčiau jį. Noriu turėti tokį partnerį, kuris girdėtų ir jaustų rimžtmą, o ne kategoriškai atsisakytų jo klausyti. Aš noriu šokti.

* Noriu knygos. Labai noriu kokios nors geros knygos. ko nors ką vakarais galėčiau skaityti net visrpėdama iš malonumo. Noriu galėti įsitaisyti sėdmaišyje, pasiimti puodelį arbatos ir skaityti ką nors lengvo ir įdomaus.

* Svajoju, kad man sektųsi taip, kaip sekasi ir dabar, bet žinau, kad taip nebus...

* Noriu matyti šypsenas. Noriu, kad visi būtų bent tokie pat laimingi kaip aš. Tada pasaulis būtų šviesesnis (ne tik nuo išbalintų dantų spindesio bet ir nuo šilumos, sklindančios iš vidaus).

* Norėčiau kadanors patirti tokį pojūtį, kai esi taip viskuo patenkintas, kad gali pasakyti "sustok, akimirka žavinga". Norėčiau, kad visi pasaulio žmonės tokią patirtų nors kartą gyvenime. Patirtų tobulumo akimirką ir galėtų pasakyti "taip, tada aš buvau visiškai laimingas".

* Noriu.... Ne, galiu jums duoti kai ką. Savo šypseną, savo likėjimus. Žinokit, šiandiena yra geresnė už vakar dieną, bet prastesnė už rytojų.

D.

Love lives forever

Tokie paskutiniai žodžiai švytėjo "This is it" pabaigoje.

"This is it" - neapibūdinamas renginys. Tokį šiltą, mielą, gražų ir nuoširdų filmą mačiau be galo seniai. Viso filmo metu per kūną bėgiojo šiurpuliukai, norėjosi šokti ir mojuoti rankomis kartu su M.J.

Pats Micheal. hm.. Dar niekuomet nemačiau tokio žmogaus. Toks kuklus ir įkvepiantis. Tiesa, labai dviprasmiškas, bet jo dainos nuostabios ir tai, ką jis darė - neįkainojama dovana visam pasauliui. Nepaprasta žinia žmonijai, kurią jis siuntė - saugokime planetą, mylėkime vieni kitus, juk mes visi esam Žemės vaikai - priverčia nubraukti ašarą ne vieną.

Kaip apmaudu, kad daug žmonių atsigręžė į jo tariamus žodžius tik po Princo mirties. Tai rodo, kad žmonės nevertina to, ką turi, tol, kol tai praranda. Kaip liūdna, kad yra būtent taip...

Grįžtant prie temos - žemai lenkiu galvą prieš pop karaliaus šeimą, davusią leidimą panaudoti repeticijų medžiagą šitam filmui, dėkoju pačiam M.J. (rest in peace) ir visai jo komandai už tai, kad norėjo pasauliui padovanoti kažką įstabaus ir nepakartojamo.

Aš, kai miršta žmogus, dažnai sakau : "mano protas tai suvokia, tačiau širdis - ne". Ir tik po šito filmo supratau, kad širdis niekada iki galo nesuvoks netekčių, nes žmogus miršta, bet jo dalis gyvena mumyse amžinai. Branginkime tas daleles savyje, nes jos mums primena tai, ką verta prisiminti - asmenybes, kurios įkvėpė pasaulį pasukti geresniu keliu.

"Love lives forever" buvo parašyta paskutiniame "This is it" kadre. Ir žinot ką? Aš tuo tikiu. Meilė gyvuoja amžinai.